Esu Ramūnas Dagys, gimiau 1966-aisiais metais Radviliškyje. Studijavau ir baigiau tuometinį Šiaulių Pedagoginį Institutą (dabar Šiaulių Universitetas), braižybos, dailės ir darbų specialybę. Baigiamasis darbas – aliejinė tapyba, „Stanislovas išėjo“, vad. prof. V. Gečas. Nuo 1991-ųjų dirbu mokytoju Radviliškio dailės mokykloje. Na, o laisvalaikiu užsiimu kūryba. Plačiausia kūrybos sritis -  aliejinė tapyba bei jos improvizacijos. Molio lipdymas, žiedimas lydi periodiškai. Beje, fotografija taip pat yra viena iš mano mėgstamų kūrybos sričių. O visas kūrybinis kelias tęsiasi jau trisdešimt penkerius metus. 

Tapau, lipdau, esu neabejingas medžiui, akmeniui, metalui. Intensyviai dalyvauju pleneruose, parodose. Nuo 2009-ųjų metų priklausau Lietuvos dailininkų sąjungai. Išties, per visą tą laikotarpį mano kūryba praėjo daug etapų. Palaipsniui, nežymiai kisdama, subrendo, atrado savitą braižą, skiriantį nuo kitų menininkų. Tačiau visuomet išliko balansuojanti tarp realistinio meno ir abstrakcijos.

Paveiksluose ekspresyviais potėpiais įamžinu gamtą, kuri yra atvira, kalbanti su žmogumi. Savo kūryboje nesiekiu atpažįstamai atkurti gamtovaizdį, nes man svarbiausia vidinė būsena, kai su teptuku rankoje galiu perteikti ryšį su gamta, momentines nuotaikas, emocijas, išgyvenimus, pojūčius. Horizontuose užkoduoti ženklai padeda iššifruoti nutylėtą, iki galo neišsakytą mintį, leidžia susikurti savąją viziją. Darbuose gausiai tapau daugiaprasmius objektus, kurie savotiškai transformuoja, iškreipia tikrovę, suteikdami jai originalumo, kitoniškumo. Linijų ir dėmių kompozicijose bei organiškose formose slypi pati paveikslo prasmė, netikėtumas. Atsiranda galimybė kitiems ir pačiam sau ieškoti ir atrasti tapytų objektų reikšmes, iš naujo perskaityti užkoduotas sąvokas bei idėjas.