Čia rasite garsių ir profesionalių menotyrininkų recenzijas apie mano kūrybą. Jei domitės - kviečiu praleisti čia šiek tiek laiko ir paskaityti.


Prof. dr. Remigijus Venckus

Prof. dr. Remigijus Venckus yra medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius. Yra surengęs 33 autorines fotografijos parodas, dalyvavęs daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų. Taip pat publikavo 153 straipsnius apie meną ir kultūrą. Parengė ir paskelbė 123 kritinеs recenzijas apie pasaulyje garsių lietuvių ir užsienio kūrėjų meną. 


Ši recenzija, ,,Neįformintos Ramūno Dagio tapybos džiazas'' buvo parašyta tais pačiais metais, kai įstojau į Lietuvos dailininkų sąjungą.


NEĮFORMINTOS RAMŪNO DAGIO TAPYBOS DŽIAZAS

Ramūno Dagio kūriniai atveria svarbiausią tapybos pusę – spalvų žaismą. Spalva paneigia formos svarbą. Išsiliedama ne tik išbarsto savo neaprėpiamas ženklines reikšmes, bet ir priskiria sau formos vaidmenį. Būtent dėl to spalva sugeba tapti jausmo išraiška.       

Ramūnas tikslingai išbarsto ženklus. Pavadinimai tik sąlyginai padeda surinkti prasmes. Žodis džiazavimas gali tapti raktu į kūrinių prasmę. Džiazavimas yra malonumo aktas, todėl negalima bandyti kūrinių suprasti statiškai. Reikia atverti savo, kaip žiūrėtojo, ir kūrinio erdvės santykio perspektyvas. Dabartį sieti su praeitimi ir gal tada aptikti bendrą kūrinio atvirumą.

Ypatingą reikšmę menininko kūryboje užima sakraliniai ženklai. Žemės didybė atskleidžiama tik jos paviršiuje sukurtų konstruktų tarsi civilizacijų nuolaužų užuominomis.  Čia svarbiausia pagarba savo prigimčiai ir savo šaknims. Prigimtis, kad ir kaip būtų slepiama, vis tiek išlieka prigimtimi. Tuo tarpu šaknys kartais užmirštamos ar paminamos. Tačiau autoriui jos egzistuoja kaip trapūs sakralizuoti empiriniai ženklai, išsiliejantys horizonto toliuose, todėl žiūros taškai nereglamentuoti. Galima matyti daugiau nei vieną objektą. Čia lieka neaiškus objekto šešėlis ar kontūras. Daiktas miršta nepradėjęs gyventi. Tapybos neįforminime tarsi atsiskleidžiama tikroji paradoksali daikto būtis.

 

Remigijus Venckus 

Menotyrininkas videomenininkas.

ŠU Menų fakulteto Audiovizualinio meno

katedros lektorius, VDA doktorantas

2009



Menotyrinkė Vaida Tvarkutė

Ramūno Dagio kūrybinis kelias tęsiasi jau dvidešimt metų. Per visą tą laikotarpį kūryba praėjo daug etapų.  Palaipsniui, nežymiai kisdama, subrendo, atrado savitą  braižą, skiriantį nuo kitų menininkų. Tačiau visuomet išliko  balansuojanti  tarp realistinio meno ir abstrakcijos.

Nemažą menininko kūrybos dalį užima darbai,  tapyti  dalyvaujant  pleneruose tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Plenerų metu paveiksluose ekspresyviais potėpiais įamžinama gamta, kuri yra atvira, kalbanti su žmogumi. Ramūnas nesiekia tiksliai atkurti gamtovaizdžio, kad šis būtų atpažįstamas, svarbiausia jam yra vidinė būsena, kuomet yra galimybė teptuku perteikti  ryšį su gamta, momentines nuotaikas, emocijas,  išgyvenimus. Tarsi impresionistas savo darbuose  žaidžia šviesa. Peizažuose  perteikia   savo nuotaikas,  trumpalaikius pojūčius.   Horizontuose užkoduoti ženklai padeda  iššifruoti nutylėtą, iki galo neišsakytą mintį, leidžia   susikurti savąją viziją.

Tapyba  Ramūnui tarsi muzikavimas, kai teptukas jo rankose virsta muzikiniu instrumentu, kuriančiu drobėje  melodingą muziką, tik jau ne natomis, o spalva. Tapydamas  mėgaujasi linijų ir dėmių kompozicijomis, ieško šviesos, erdvės, pojūčio sintezės. Atspindi šviesą teikiančių spalvų kalbą. Gaivūs potėpiai įkvepia darbams „antrąjį gyvenimą“, spinduliuoja vidine šviesa, dinamika.

Paveikslams būdingas vaizdo keliaplaniškumas. Vibruojančios spalvinės dėmės nepataikauja žiūrovui, priešingai -  atveria savitą kūrinio suvokimo būdą. Ramūnas tapydamas nemeluoja pats sau, darbuose perteikia akimirkos įspūdžius, tai, ką tikrai pats  išjaučia, subrandina ir „išspinduliuoja“ per  savąją jausminę spalvinę prizmę.

Darbuose gausu daugiaprasmių objektų, kurie savotiškai transformuoja, iškraipo tikrovę, suteikiant jai originalumo, kitoniškumo. Linijų ir dėmių kompozicijose bei organiškose formose slypi pati paveikslo prasmė, netikėtumas. Suteikiama galimybė kitiems ir pačiam sau  ieškoti ir atrasti tapytų objektų reikšmes, iš naujo perskaityti užkoduotas sąvokos, idėjas.

Menininko tapyba ekspresyvi. Per plačią spalvų gamą atskleidžiami potyriai, subtilios išgyventos būsenos, nuojautos, vidinė harmonija, o kartais ir pačiam visai netikėti emociniai proveržiai. Atvira spalva ir ekspresyvūs brūkšniai darbuose  padeda pagrindinį emocinį akcentą, daro juos ne nuobodžius. Tokia pasirinkta  vaizdų abstrahavimo forma suteikia dar didesnę laisvę menininko emocijų proveržiui.

2015